Katedros darbuotojų laisvalaikis

Rokiškio dvaro ansamblis 2011 m.

Jau dešimt metų, kai kiekvieną pavasarį pasibaigus mokslo metams katedros darbuotojai su šeimomis išvyksta į ekskursiją. Ekskursijų tikslas ne tik pažintinis, bet ir pabendrauti  su bendradarbiais neformalioje aplinkoje, o kur gi geriausiai atsiskleidžia žmogus, užsimezga artimesni ryšiai, jei ne kelionėse. Vykstame ne tik katedros darbuotojai, bet visuomet prie mūsų prisijungia ir keletas bendradarbių iš fakulteto.

Kelionei ruoštis pradedame beveik prieš pusmetį.  Kruopščiai ruošiame maršrutą, aptariame visas lankytinas vietas tame regione. Kelis metus vykome į vienadienes ekskursijas po Lietuvą: po Aukštaitijos dvarus, rytų Lietuvą, labai įdomiai praleidome laiką Molėtų observatorijoje. Nors buvo dienos metas, bet per teleskopą stebėjome dėmes ant saulės, išklausėme įdomią paskaitą apie kosmosą. Vėliau pradėjome keliauti į ilgesnes dviejų dienų ekskursijas. Keliavome po  Sūduvos kraštą Lenkijoje. Teko pabendrauti su Seinų bei Punsko lietuviais, kas padėjo praplėsti mūsų žinias apie šį kraštą, geriau suprasti ten gyvenančius lietuvius. 

Kitais metais išvykome  į dviejų dienų  kelionę po buvusią vakarų Prūsiją iki Marienburgo (dabar Malborko). Kelionė buvo labai turininga ir informatyvi. Aplankėme daug įdomių architektūrinių objektų, labiau įsigilinome į mums giminingos prūsų tautos istorija, likimą, tuo pačiu praturtindami ir savo Lietuvos istorijos žinias. Pirmas objektas, kurį aplankėme Lenkijos teritorijoje buvo Gyzicko miestas ir į vakarus nuo miesto, ant aukšto Negutino (lenk.Niegocin) ežero kranto  geležinis kryžius, pastatytas vokiečių 1910m. dėl įvykio, kuris  šioje vietoje atsitiko 1009 metais, prūsai nužudė misionierių šv. Brunoną iš Kverfurto. Tada Kvedlingburgo analuose pirmą kartą buvo paminėtas  LIETUVOS vardas: „1009 metais šventas Brunonas, kuris vadinamas Bonifacijus, arkivyskupas ir vienuolis, antrais savo atsivertimo metais, Rusios ir Lietuvos (Lituae) pasienyje, pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių vasario 23 d. nukeliavo į dangų”.  Todėl 2009   metais ir šventėme Lietuvos vardo 1000-metį. Toliau mūsų kelias suko į Gerložo girią link taip vadinamo „Vilko guolio“, kur buvo garsioji Adolfo Hitlerio laikinoji slapstymosi vieta. „Vilko guolio“ bunkeriai buvo labai stipriai pastatyti. Vienam tokiam bunkeriui išsprogdinti reikėjo net 8 tonų sprogmenų. Bunkerių buvo daug. Jų sienų storis siekė 4–8 metrus. Todėl vokiečiams nepavyko sunaikinti tų įtvirtinimų. Šie bunkeriai buvo gerai užmaskuoti, kad jų nepastebėtų sovietų žvalgyba. Čia Hitleris nuo karo pradžios iki 1945m. praleido apie 800 dienų. Prie Vilko guolio įrengtoje aikštelėje susėdę papietavome savo pasiruoštais užkandžiais, pailsėjome ir vėl į kelią.

Įdomi ekskursija buvo Malborke/Marienburge. Marienburgas iki 1459 m. buvo Kryžiuočių ordino administracinis centras ir pagrindinis ginklų sandėlis. Ši pilis – monumentaliausias Kryžiuočių ordino statinys. Ji yra gotikinio stiliaus, degtų plytų, susideda ne iš dviejų, kaip kitos ordino pilys, bet iš trijų dalių: aukštutinės, vidurinės ir priešpilio. Visa tai užima apie 20 ha plotą ir yra bene didžiausias plytų gotikos gynybinis kompleksas visoje Europoje. Ekskursija po pilį truko 3 val. Rusiškai kalbanti lenkų gidė labai plačiai supažindino su kiekvienu pilies kampeliu, istorija, architektūra. Papasakotojo ir  Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pabėgimo iš kryžiuočių nelaisvės Marienburgo pilyje istoriją. Toliau aplankėme mums istoriškai labai svarbią vietą – Žalgirio mūšio vietą (Griunvaldą).

Nepamirštame ir savo šiaurinių kaimynų. Vienais metais keliavome po Latvijos Kuršo sritį iki pat Kolkos rago (vieta kur Rygos įlanka susilieja su Baltijos jūra). Žavėjomis sutvarkytu Ventspiliu, Rundalės dvaro ansambliu, Ventės kriokliais Kuldigoje. Kitais metais aplankėme Biržus, Rokiškį, Pasvalį, Pakruojo dvarą ir kitą Latvijos sritį Latgalą. Neaplenkėme ir Estijos: aplankėme Piarnu, Saremos salą.

Organizuojame ir trumpas ekskursijas po Kauną. Aplankėme Prisikėlimo bažnyčią, IX ir VIII Kauno fortus. Kauno VII forte išklausėme labai įdomu pasakojimą apie Kauno istorija žemėlapiuose. Lankėmės Vilniaus Katedros požemiuose, labai įdomi ekskursija buvo po Valdovų rūmus. Gėrėjomis Pavilnių regioninių parku, Belmonto malūno kompleksų, lankėme žymių žmonių kapus Antakalnyje.

Šių metų (2012m.) gegužės 26-27d.d. išvykome į  ekskursiją: „Romantiškosios Lietuvos didikų pilys Baltarusijoje“.

Aplankėme  vieną seniausių Baltarusijos miestų – Gardiną, kuriame lankėsi Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos – Lietuvos karalius Steponas Batoras. Ekskursija po miestą: senosios Vytauto pilies griuvėsiai, Naujoji pilis, Jėzuitų bažnyčia, Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas, senamiesčio fragmentai. Toliau keliavome į kunigaikščio Gedimino laikų Lydos pilį, kurioje buvo apsistojęs Lenkijos – Lietuvos karalius Jogaila. Kelionė į Naugarduką, kur apžiūrėjome poeto Adomo Mickevičiaus memorialinį muziejų. Šiame name prabėgo poeto vaikystės metai. Apžiūrėjome Dievo Gailestingumo bažnyčią, kurioje poetas buvo krikštytas ir Vytauto laikų senovinės pilies liekanas. Toliau vykome į didikų Radvilų rezidenciją – Myro miestelį, kuris garsus puikiai išsilaikiuse XVIa. pilimi,  įtrauktą į UNESCO kultūros paveldo sąrašą,  Šv.Mykolo renesanso epochos bažnyčia, Švč.Trejybės cerkve. Vakare atvykome į Minską. Vakarinis pasivaikščiojimas po gražiai apšviestą Minską.

Kitą dieną ekskursija po Minską ir kelionė  į Nesvyžių – nuo 1513 m buvusią įtakingų magnatų Radvilų rezidenciją. Aplankėme pirmąją barokinę LDK jėzuitų bažnyčią, jos požemiuose įkurtą kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejų. Apžiūrime Nesvyžiaus pilies ansamblį su rūmų menėmis, nuostabiu parku ir Slucko vartais.

Pakeliui į namus aplankėme Krėvos pilį (dabar likę tik griuvėsiai), pastatytą Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais ir atiduotą valdyti jo sūnui Algirdui. Pilyje įvyko du lemtingi Lietuvos istorijos įvykiai. 1382 m. Krėvoje Algirdo sūnus Jogaila įkalino kunigaikštį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą. Kęstutis buvo nužudytas, o Vytautui pavyko pabėgti. 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvoje buvo sudaryta Lietuvos ir Lenkijos unija, kuri padėjo pagrindus vieningos valstybės atsiradimui.

 Jau vidurnaktį su naujais įspūdžiais, smagiai ir naudingai praleidę laiką kartu su bendradarbiais, grįžome namo.