Mokslas

Mechaninių sistemų dinamikos mokslo laboratorija; TSDI Mechaninių sistemų vibroakustinės diagnostikos ir vibromonitoringo mokslo laboratorija; sausosios trinties dinaminio valdymo tyrimo stendas; vibracinio transportavimo, valdant sausąją trintį, tyrimo stendas; rotorinių sistemų tyrimo stendas; „Bruel & Kjear“ bei RFT firmų mechaninių virpesių generavimo, matavimo ir analizės aparatūra; precizinis poslinkių matuoklis KWS II-5 (firma „Hotinger Baldwin Messtechnik“).

Analizinė mechanika (prof. A. Fedaravičius);

Techninė mechaninių sistemų diagnostika (prof. V. Volkovas);

Ginkluotės sistemų dinamika (prof. A. Fedaravičius).

Tęsiami akustinio triukšmo ir jo poveikio žmogui mažinimo tyrimai. Buvo kuriami garso sklidimo baigtinių elementų modeliai. BEM pagrindu identifikuotais modeliais įvertinta keletas pagrindinių garso šaltinio dažnių kaip vienas ekvivalentinis signalas, kurio garso slėgio pasiskirstymą uždaroje aplinkoje būtų galima apskaičiuoti. Šios srities darbai vykdomi bendradarbiaujant su Ilmenau technikos universitetu. Tiriami rotorinių sistemų vibracijų mažinimo problemos aspektai. Buvo nagrinėtas mašinos (pvz., turboagregato) paleidimo ir stabdymo metu virpesių mažinimas dinaminiais slopintuvais. Taikant pjezopavarą buvo tirtos jų adaptyvumo funkcijos realizavimo galimybės.

Atlikti moksliniai tyrimai ir sukurti mokomieji ginklai automatinio šautuvo AKSU- 47 ir pistoleto GLOK pagrindu. Jų šūvių atatranka imituojama reaktyviniu oro srautu. Atlikta pneumatinės oro srauto valdymo sistemos dinaminė sintezė, ir ja remiantis užtikrinami reikiami greitošaudos ir jėgos impulsų parametrai. Sukurta originali treniruoklio kompiuterinė programa, kuri pateikia statistinius šaudymo rezultatus bei leidžia imituoti įvairius šaudymo nuotolius ir situacijų scenarijus, taip pat sudaro sąlygas stebėti šaulio daromas klaidas šaudymo metu, taikymosi trajektoriją, nuleistuko paspaudimo kryptį, o šaudant (taškiniu būdu) – nustatyti vidutinį kliudymo tašką.

Doc. L. Patašienė, dr. T. Sokolova, doc. Ž. Vyšniauskienė

2009 m. daug dėmesio skirta eksperimentiniams tyrimams nagrinėjant pjezokeitiklius, kurie atlieka daugiakomponenčius judesius, todėl svarbi problema – rasti specifinių amplitudžių ir mazgų padėtis juose. Mechaninėse sistemose pavaros vaidina didelį vaidmenį sudarant judesio trajektorijas bei sprendžiant tikslaus pozicionavimo plokštumoje ar erdvėje problemas. Derinant sistemas su elektros pavaromis, būtina įsigilinti į valdomą procesą ir jo fizikines savybes.