Mokslas

Biomechanikos laboratorijoje

Mokslinė veikla

Mokslinius tyrimus inžinerinės mechanikos katedroje atlieka tiek pavieniai mokslininkai, tiek trijų mokslo grupių – Taikomosios skaičiuojamosios mechanikos, Mechatronikos ir rotorinių mašinų dinamikos ir Tiksliųjų prietaisų – mokslininkai. Taikomosios skaičiuojamosios mechanikos mokslo grupėje tyrimai atliekami dviem pagrindinėmis kryptimis: biomechanika ir sporto inžinerija bei mechaninių sistemų modeliavimas ir analizė. Mechatronikos ir rotorinių mašinų dinamikos tyrimo mokslo sritis apima kritinių, nerezervuotų energetinių ir technologinių mašinų, buvusių ilgalaikėje nepertraukiamojoje eksploatacijoje techninės būklės monitoringą, virpesių šaltinių identifikavimą, defektų diagnostiką, naujų technologijų kūrimą. Tiksliųjų prietaisų mokslo grupės mokslinės veiklos kryptis – precizinių sistemų dinamikos ir tikslumo tyrimas.

Taikomosios skaičiuojamosios mechanikos mokslo grupė

 Vadovas – prof. dr. P. Žiliukas

Nariai: prof. dr. T.R Toločka, doc. dr. A. Palionis, doc. dr. V. Eidukynas, prof. dr. V. Grigas, doc. dr. D.Satkunskienė, lekt. dr. A. Domeika, doc. dr. K. Kazlauskienė, doc. dr. G. Čižauskas ir dokt. A.Šulginas.

Grupė veiklą pradėjo 1971 m. MC „Vibrotechnika“. 1986 m. persikėlė į Mechanikos fakultetą. Tyrė ir kūrė hidraulinių ir pneumatinių sistemų sujungimų sandariklius, sprendė kontaktinės sąveikos ir netiesinius mechatroninių sistemų dinamikos uždavinius.

Grupė yra gerai įvaldžiusi kompiuterinio modeliavimo bei skaičiuojamosios mechanikos metodus kietųjų deformuojamų kūnų bei skysčių mechanikos statikos bei dinamikos uždaviniams spręsti. Šiuo metu atlieka Ignalinos atominės elektrinės technologinių įrenginių seisminį įvertinimą, saugos analizės ataskaitos ekspertizes (grupė turi VATESI licenciją moksliniams, technologiniams tyrimams bei saugos įvertinimams atlikti), kuria ir adaptuoja kompiuterines inžinerinės paskirties programas, modeliuoja ir analizuoja mechanines bei biomechanines sistemas, dalyvauja LR Vyriausybės patvirtintoje aukštųjų technologijų programoje.

Grupė atlieka darbus, dalyvaudama šalies ir tarptautinėse mokslo programose. Darbų, atliekamų pagal ūkiskaitines sutartis, užsakovai – tiek nedidelės įmonės, pavyzdžiui, UAB „Antena", UAB „Katra", tiek vienos didžiausių Lietuvoje – Panevėžio AB „Ekranas", Valstybinė Ignalinos atominė elektrinė.

Pastaruoju metu pradėti tyrimai sporto inžinerijos srityje. Kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis (KMU, LKKA), UAB „Baltec CNC Technologies" bei kitomis pramonės įmonėmis vykdant Valstybinio Mokslo ir studijų fondo remiamas aukštųjų technologijų plėtros programą HOMOTECH (2004-2006 m.) atlikti olimpinės kanojos kompiuterinio modeliavimo darbai, kuriais siekta optimizuoti jos konstrukciją aerohidrodinaminės formos bei stiprumo požiūriais. Atliekant analogišką programą VITAACTIV (2007-2009 m.) dalyvauta kuriant žmogaus fizinio aktyvumo stebėsenos metodus ir įrangą. 2006 m. EURATOM užsakymu vykdytas Europos Komisijos kofinansuojamas projektas, kurio metu atlikta naujos kartos (branduolinės sintezės) branduolinio reaktoriaus (ITER- Next Step) kuro kasetės kreipiančiųjų skaitinė analizė. 

Grupė 2008 m. vykdė MTEP projektą finansuojamą LVMSF  Nr. G-08027, Sut. Nr G_51/08 „Energetinių mašinų efektyvumo padidinimas: dinamikos tyrimai ir  gedimų prognozavimas“. Grupė2007-2011 m.m.  vykdė ir vykdo MTEP darbus Lietuvoje veikiančiose įmonėse: UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „NSK“, AB „Lifosa“, AB „Panevėžio energija“, AB „Freda“, UAB „Craft bearings“, UAB „Arvi fertis“, UAB „Arvi NPK“, UAB „Gandras“, UAB „Ignera“ ir kt.. Grupės mokslininkai sistemingai skaito pranešimus pasaulinio lygio moksliniuose simpoziumuose ir konferencijose „IUTAM Symposium on Emerging Trends in Rotor Dynamics. IIT Delhi, India 2009; The 8th IFToMM International Conference on Rotor Dynamics, Seoul, KIST Korea 2010; IFToMM 13th World Congress in Mechanism and Machine Science, Guanajuato, México 2011 ir kt.

 Tiksliųjų pietaisų mokslo grupė

Vadovas - prof. habil. dr. S.Kaušinis

Nariai: doc. dr. V.Milukienė, doc. dr. A. Jakštas, inž. A. Klimas.

  Tiksliųjų prietaisų mokslo grupės mokslinės veiklos kryptis – precizinių sistemų dinamikos ir tikslumo tyrimas.

Grupės ištakos siejamos su tikslių valdomų judesių dinamikos tyrimais, pradėtais akad. K. Ragulskio sukurtame MC „Vibrotechnika“ 1966 m. Precizinių valdomų judesių dinamikos ir tikslumo tyrimai buvo tęsiami mokslo grupei 1986 m. persikėlus į Mechanikos fakultetą, į dabartinę Inžinerinės mechanikos katedrą.1995 – 1997 m. grupės mokslininkai dalyvavo Lietuvos Nacionalinės metrologinio aprūpinimo sistemos kūrimo programoje, atliko mechaninių dydžių matavimo etalonų pasaulinių vystymosi tendencijų bei pasiekimų, o taip pat metrologinės sieties grandinių ir kalibravimo neapibrėžčių analizę, parengė rekomendacijas šalies nacionalinei metrologinei sistemai vystyti.1995 – 2002 m. grupės mokslininkai taip pat dalyvavo Tempus programoje, buvo šios programos projektų koordinatoriai, o taip pat buvo Vokietijos Aacheno universiteto koordinuojamo tarptautinio socialinių-techninių sistemų sukūrimo ir tobulinimo projekto SENEKA asocijuoti partneriai.Mokslo grupėje atliekami tyrimai artimai siejasi su tarptautinės matavimų konfederacijos (IMEKO) veikla. Grupės mokslininkai reguliariai dalyvauja pasauliniuose IMEKO Kongresuose - 2000, 2003, 2006 ir 2009 m. –atitinkamai Vienoje, Dubrovnike, Rio de Janeire ir Lisabonoje.Lietuvai integruojantis į Euroatlantinę politinę ir ekonominę erdvę, tyrimai metrologinių etalonų ir mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) srityje tapo aktualūs įsitraukiant ir į NATO remiamas programas ir projektus. Projektai išvystomi iki toko lygmens, kada jų rezultatai gali būti betarpiškai pritaikyti praktikoje. Vykdant šiuos projektus užmegzti ir plėtojami naudingi bendradarbiavimo ryšiai su JAV, , Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Austrijos, Anglijos ir kitų šalių universitetais bei tyrimo centrais.2003-2006 m. tiksliųjų prietaisų mokslo grupė koordinavo aukštųjų technologijų plėtros programos (ATP) projektą „Precizinių ilgio kalibravimo sistemų sukūrimas ir tyrimas“, kurio tikslas – šiuolaikinių mokslo ir technologijų pasiekimų pagrindu sukurti prielaidas didinti Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą, atliepiant metrologiškai susieto kalibravimo poreikius naujomis ekonominėmis sąlygomis. Vykdant projektą sukurta kokybiškai nauja precizinė ilgio metrologiškai susieto kalibravimo sistema – lazerinis interferencinis komparatorius, dirbantis dinaminio kalibravimo režime. Sukurtasis komparatorius pripažintas Lietuvos metų gaminiu – 2007 ir įvertintas aukso medaliu. Šios krypties tyrimai buvo plėtojami ir vykdant ATP projektą „Precizinių ilgio kalibravimo sistemų tyrimas“ (2007 – 2009), siekiant ištirti brūkšninių ilgio matų kalibravimo dinaminiame režime neapibrėžties ir kalibravimo proceso trukmės sumažinimo galimybes, o taip pat ištirti prielaidas įgyvendinti įterptinę susietąją ilgio metrologiją, užtikrinant metrologinę precizinių skalių tikslumo parametrų sietį su pirminiu ilgio vieneto etalonu jų gamybos linijoje.Plėtojant mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) srities tyrimus, svarbus dėmesys skirtas MEMS integravimo į sudėtingas mechatronines sistemas metodų sukūrimui bei fundamentalių tiksliosios inžinerijos principų visumos išvystymui ir adaptavimui tokių sistemų sintezės problemoms nagrinėti. Įsitraukus į NATO, VMS fondo ir LR Krašto apsaugos ministerijos remiamas aukštųjų technologijų programas ir projektus buvo vystomi mikrosistemų tyrimai, siekiant sukurti tiksliųjų MEMS sistemų, dirbančių virpesių aplinkoje, modeliavimo ir savybių įvertinimo bei bandymo metodus ir pritaikyti sukurtus modelius sudėtingų MEMS struktūrų dinaminėms savybėms nustatyti.Išvystytas naujas požiūris, kuris įgalina matematinio modeliavimo būdu iš anksto numatyti tiek MEMS struktūrų fizikinius ypatumus, tiek ir pagamintos sistemos dinaminę elgseną. Sukurta skaitinių modelių priderinimo ir eksperimentinio patvirtinimo metodika, leidžianti identifikuoti nežinomus ir nepilnai apibrėžtus MEMS modelių parametrus įvairiapusiško eksperimentinių ir skaitinio modeliavimo rezultatų palyginamosios analizės pagrindu.

Už mokslo  darbų ciklą  „Precizinės mechatroninės matavimo sistemos – tyrimas, sukūrimas, taikymas“ prof. S. Kaušiniui drauge su bendraautoriais 2009 m. buvo paskirta Lietuvos mokslo premija.