Ginama daktaro disertacija „Rotorinių sistemų guolių adaptyvaus vibracijų monitoringo metodo sukūrimas ir rezultatų patikimumo tyrimas“

Vibracijų monitoringas yra efektyvi rotorinių sistemų  būklės kontrolės priemonė. Bet atsiranda problema: kokius vibracijų matavimus panaudoti ir kaip dažnai tuos matavimus reikia atlikti, kad nebūtų praleisti gedimai ir kokius metodus naudoti nustatant sistemos vibroaktyvumo ir techninės būklės koreliaciją. Reikia optimizuoti matavimus ir sumažinti arba padidinti jų periodiškumą, priklausomai nuo įrenginio būklės.

Darbo tikslas buvo panaudojant sukauptus nuolatinio ir  periodinio vibracijų matavimų duomenų archyvus ir defektų nustatymo praktiką, sukurti  rotorinių sistemų guolių adaptyvaus vibracijų monitoringo ir diagnostikos metodą bei jo naudojimo metodiką, kuri įvertintų kontroliuojamos sistemos techninę būklę.

Disertacijos darbe sukurti adaptyvaus vibracijų monitoringo ir diagnostikos metodas bei metodika, įvertinanti kontroliuojamo objekto techninę būklę pagal taikomų vibracinės diagnostikos procedūrų rezultatus ir gedimų požymius. Tai leidžia pastebėti gedimą anksčiau ir sumažinti didesnių avarijų riziką, žymiai sumažinti vykdomų periodinio monitoringo procedūrų resursus bei įrenginių galimų prastovų nuostolius. Ištirti kintamo periodiškumo vibracijų matavimų neapibrėžtį veikiantys faktoriai ir sudarytas neapibrėžties modelis. Pasiūlytas riedėjimo guolių degradacijos modelis ir jo pagrindu, analizuojant vibracijų matavimo duomenis, nustatytos išcentrinių siurblių vibracijų didėjimo ir defektų priežastys, kurių nepaaiškina naudojamų nuolatinio monitoringo ir diagnostikos sistemų duomenų analizė.

          Panaudojant praktikoje adaptyvaus vibracijų monitoringui nauja diagnostikos metodą ir metodika, sumažinamas matavimų imlumas ir padidinamas įrenginių darbo patikimumas.