Ginama daktaro disertacija „Rotorinių sistemų guolių adaptyvaus vibracijų monitoringo metodo sukūrimas ir rezultatų patikimumo tyrimas“
Arūnas Perednis, Kauno technologijos universitetas
Technologijos mokslai, matavimų inžinerija
KTU disertacijų gynimo salėje (K. Donelaičio g. 73, 403 a.)
mokslo krypties
taryba,
oficialieji oponentai
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Vitalijus VOLKOVAS
(Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T).
Matavimų inžinerijos mokslo krypties taryba:
prof. habil. dr. Rymantas Jonas KAŽYS
(Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T) – pirmininkas,
prof. habil. dr. Stasys Vygantas AUGUTIS
(Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T),
prof. habil. dr. Albinas KASPARAITIS
(Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T),
prof. dr. Arminas RAGAUSKAS
(Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T),
prof. habil. dr. Bronislovas SPRUOGIS
(Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – 09T).
Oficialieji oponentai:
dr. Renaldas RAIŠUTIS
(Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T),
prof. habil. dr. Vladas VEKTERIS
(Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T).
Vibracijų monitoringas yra efektyvi rotorinių sistemų būklės kontrolės priemonė. Bet atsiranda problema: kokius vibracijų matavimus panaudoti ir kaip dažnai tuos matavimus reikia atlikti, kad nebūtų praleisti gedimai ir kokius metodus naudoti nustatant sistemos vibroaktyvumo ir techninės būklės koreliaciją. Reikia optimizuoti matavimus ir sumažinti arba padidinti jų periodiškumą, priklausomai nuo įrenginio būklės.
Darbo tikslas buvo panaudojant sukauptus nuolatinio ir periodinio vibracijų matavimų duomenų archyvus ir defektų nustatymo praktiką, sukurti rotorinių sistemų guolių adaptyvaus vibracijų monitoringo ir diagnostikos metodą bei jo naudojimo metodiką, kuri įvertintų kontroliuojamos sistemos techninę būklę.
Disertacijos darbe sukurti adaptyvaus vibracijų monitoringo ir diagnostikos metodas bei metodika, įvertinanti kontroliuojamo objekto techninę būklę pagal taikomų vibracinės diagnostikos procedūrų rezultatus ir gedimų požymius. Tai leidžia pastebėti gedimą anksčiau ir sumažinti didesnių avarijų riziką, žymiai sumažinti vykdomų periodinio monitoringo procedūrų resursus bei įrenginių galimų prastovų nuostolius. Ištirti kintamo periodiškumo vibracijų matavimų neapibrėžtį veikiantys faktoriai ir sudarytas neapibrėžties modelis. Pasiūlytas riedėjimo guolių degradacijos modelis ir jo pagrindu, analizuojant vibracijų matavimo duomenis, nustatytos išcentrinių siurblių vibracijų didėjimo ir defektų priežastys, kurių nepaaiškina naudojamų nuolatinio monitoringo ir diagnostikos sistemų duomenų analizė.
Panaudojant praktikoje adaptyvaus vibracijų monitoringui nauja diagnostikos metodą ir metodika, sumažinamas matavimų imlumas ir padidinamas įrenginių darbo patikimumas.
Violeta Grigienė, tel. 300042
